Apie Amsterdamą galima arba labai daug pasakoti, arba trumpai ir aiškiai. Šį kartą būsiu (ne)originali ir pasirinksiu antrąjį variantą.
Ganėtinai spontaniškai atsitiko taip, kad visai prieš pat Kalėdas gavau pasiūlymą iš draugės kartu su ja Naujuosius metus sutikti Amsterdame. Why not? - pamaniau. Ir taip, atidainavus visas Tylias naktis ir Džiaugsmingų Šventų Kalėdų, gruodžio 30 dieną mes up in the air jau kėlėm po taurę už ateinančius.
Gyvenome gan neblogame studentų miestelyje pora stotelių traukiniu nuo Amsterdamo centro. Įdomiausia tai, kad pas Stefaną (toks vietinis studentas-menininkas) atvykome gan vėlai vakare ir jis po 15 minučių pranešė, kad turi išvykti, tad merginos, va čia vonia, čia virtuvė, va tenai galite miegoti. Žodžiu, jauskitės kaip namie, o aš grįšiu po trijų dienų. And by the way, Happy New Year! Ir jam visai nereikėjo laiko nei mūsų pažinti, nei užsiauginti pasitikėjimo, kad galėtų palikti visą gausią, pusę kambario užimančią, videoteką, apple kompiuterį, ipadą, garso įrašų įrangą, bmx dviratį ir N kitų brangių ir vertingų dalykėlių. Vot taip va!
Gruodžio 31-osios rytą pabudau pažadinta trečiojo pasaulinio karo. Bent jau taip maniau pirmąsias sekundes, kai tik prasibudinau... O pasirodo! Gruodžio 31-oji yra vienintelė diena metuose, kai Olandija oficialiai leidžia naudoti pirotechnikos priemones be specialių leidimų, tad vietiniai, panašu, kad Naujuosius pradeda švęsti nuo pat ryto ir taip visą dieną iki pat 12 nakties.
Kaip miestas, Amsterdamas, yra, matyt, labiau multikultūrinis nei pats Londonas! Su visais savo nukrypimais ir nenukrypimais. Tačiau natūraliai galvoje vyksta toks procesas, kai lygini miestą, kuriame lankaisi, su savuoju Vilniumi (o kartais imi net platesniu - šalies mastu), nepaisant dydžio, populiacijos, demografijos ir kitų nelygybių. Ir galiausiai priėjau mažytę, ilgų ir sunkių pamąstymų nereikalavusią išvadą, kad visgi Amsterdamas yra puikus tolerancijos pavyzdys ne tik Vilniui, bet turbūt ir daugeliui kitų pasaulio miestų. Nesvarbu ką tu valgai, kaip atrodai, ką tu myli, iš kur tu kilęs, kokios spalvos ar tikėjimo esi. Priešingai nei Orwelo gyvūlių ūkyje, Amsterdamo ūkyje VISI gyvūliai lygūs.
Kaip miestas, Amsterdamas, yra, matyt, labiau multikultūrinis nei pats Londonas! Su visais savo nukrypimais ir nenukrypimais. Tačiau natūraliai galvoje vyksta toks procesas, kai lygini miestą, kuriame lankaisi, su savuoju Vilniumi (o kartais imi net platesniu - šalies mastu), nepaisant dydžio, populiacijos, demografijos ir kitų nelygybių. Ir galiausiai priėjau mažytę, ilgų ir sunkių pamąstymų nereikalavusią išvadą, kad visgi Amsterdamas yra puikus tolerancijos pavyzdys ne tik Vilniui, bet turbūt ir daugeliui kitų pasaulio miestų. Nesvarbu ką tu valgai, kaip atrodai, ką tu myli, iš kur tu kilęs, kokios spalvos ar tikėjimo esi. Priešingai nei Orwelo gyvūlių ūkyje, Amsterdamo ūkyje VISI gyvūliai lygūs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą