Iš mažiau istorijai svarbių vietų mūsų naujieji draugai mus nuvedė į geriausią Romoje esančią „Sant Eustachio“ kavinukę su skaniausia kava (iš tikrųjų, tai buvo gardžiausia kada nors mano ragauta espresso!), taip pat dieviško skonio ledais prekiaujančią ledaine „Giolliti“, kurioje prieš metus ledus ragavo JAV pirmoji ponia Michelle Obama. Ne ką mažesnį įspūdį paliko kavinė-baras „Freni e frizioni“, kurioje sumokėjus už vieną kokteilį (pavyzdžiui, Mojito - 8 eurai), gali nemokamai paragauti įvairių gardžių virtuvės šefo patiekalų. Tokių vietų Romoje, o ypač Milane, yra labai daug. Patys italai tokius pasisedėjimus vadina aperitivo. Paprastai ten renkasi vietinė fauna, turistų beveik nebūna. O tas mane asmeniškai labiausiai traukia ir žavi. Visi įsitaiso kur nors jaukiai lauke ir gurkšnodami kokteilius bei ragaudami patiekalus smagiai šnekučiuojasi, fone grojant gerai muzikai.
Tuo metu, kai naujieji draugai plūšėjo darbe, sekdamos jų nubraižytu planu, mes aplankėme Vatikaną (Vatican), Šv. Petro baziliką (La Basilica di San Pietro), Koliziejų (Colosseo) bei Italijos karaliaus Viktoro Emanuelio monumentą (Monumento Nazionale a Vittorio Emanuele II), skirtą galutiniam Italijos suvienijimui 1870 m. atminti. Viskas aplink gniaužė kvapą ir paliko nuostabų, neišdildomą įspūdį. Ir tada supratau, kodėl į Romą turistai suvažiuoja iš tolimiausių pasaulio kampelių. Galiausiai išalkusios užsukome į mažą, jaukų senamiesčio restoranėlį, kuriame patikrinome, kaip Italijoje gaminama lazanija, Carbonara ir Bolognese makaronai bei itališki koldūnai Ravioli. Už keturis skirtingus patiekalus ir porą taurių vietinio alaus sumokėjome 80 eurų (arbatpinigiai buvo įskaičiuoti į sąskaitą). Nei daug, nei mažai.
Tačiau kaip ir kiekvienoje kelionėje, netrūko kuriozų. Atlikusios savarankišką misiją po Vatikaną, Koliziejų ir kitas aukščiau minėtas vietas, vakare labai netyčia ištrynėm visos dienos nuotraukas... Nebūtų taip liūdna, jei nebūtų tiek pozuota! Bet gi juk (beveik) viskas gyvenime sutvarkoma ir pataisoma! Tad kitą dieną, turėdamos laisvą pusdienį ir įšokusios į tas pačias sukneles, pakartojom turą ir pozas prie istorinių monumentų tad visi dingę kadrai sėkmingai grįžo.
Tačiau kaip ir kiekvienoje kelionėje, netrūko kuriozų. Atlikusios savarankišką misiją po Vatikaną, Koliziejų ir kitas aukščiau minėtas vietas, vakare labai netyčia ištrynėm visos dienos nuotraukas... Nebūtų taip liūdna, jei nebūtų tiek pozuota! Bet gi juk (beveik) viskas gyvenime sutvarkoma ir pataisoma! Tad kitą dieną, turėdamos laisvą pusdienį ir įšokusios į tas pačias sukneles, pakartojom turą ir pozas prie istorinių monumentų tad visi dingę kadrai sėkmingai grįžo.
Dar vienas smagus įvykis, kuriame sudalyvavome, tai nedidelis couchsurfing vakarėlis, kuriame susipažinome su kitais atvykėliais iš Lenkijos, Portugalijos ir pačios Italijos. Nepaisant įdomių ir linksmų pašnekesių, paragavom ir visokių skanėstų bei gėrimų, kuriuos tiesiog susinešėm visi atvykėliai. Pasirodo kažkokie Lietuviai jau prieš mus buvo palikę pėdsakų - Gintaro kelio saldainių rinkinį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą